po visų pasaulinių negandų, kurios užpuolė 2020, buvau pristabdęs statybų procesą, nes pasakoti nereikia, kad daliai iš mūsų pavasaris buvo švelniai tariant “ įdomus“.
Situacijai šiek tiek stabilizavus, išsipusčiau kojines, prasidėliojus biudžetą, nusprendžiau toliau tęsti pradėtus darbus.
viskas prasidėjo nuo nebaigtų 2019 m. darbų: reikėjo užbaigti tvarkyti katilinę. Kai liejo juodgiendes, ta patalpa buvo visiškai neparuošta. Nei užbaigtos vesti komunikacijos, nei nukastas gruntas, ir iš vis, viskas buvo sumesta, kad atlaisvinti kitų patalpų plotą. Ir aš žinau kodėl tie darbai nebuvo baigti pernai, šįmet ne ką labiau norėjosi ten lįsti vien dėl to, kad 2*2 m patalpoje, gavau iškasti ~1,80 gylio duobą vandentiekio vamzdžiui. O tai jau viršija mano ūgį, tad buvo labai nejauku. Trasai nuo gręžinio iki namo naudojau pe 32 vamzdį. Kadangi gręžinys ir valymo įrenginiai tik projektinėje stadijoje, teko vamzdį išmesti į lauką, užkasti, ir laukti kada bus įrengti. Taip pat katilinėje buvo įnertas trapas, bei vamzdis katilo kondensatui šalinti. Beliko tik užpilti betonu.
Išėjęs iš katilinės, atėjo laikas jo didenybei putplasčiui. Eps 100. Dėjau trim slioksniais. 1-10cm, 2-3cm. 3-10cm.
Primas sluoksnis dėjosi greitai, be jokių didesnių nesusipratimų.
sekantis žingsnis, tai vandentiekio trasos klojimas. Kadangi šio reikalo perdaryti netik kad noro, bet ir galimybių nelabai bus, nutariau nepataupyti, ir dėti wavin sistemą, tiek pats vamzdis, tiek trišakiai, tiek aklės. 25 mm. centrinė trasa ir 20 mm atšakos. Trišakius presavom akumuliatoriniu makita presu, ir tai pasirodė tikrai gan patikima sistema. O kad įsitikinti jos sandarumu, į sistemą buvo paduota vandens 6 bar. slėgiu. tai vyko 2020-05-29 ir iki šiandien 2020-07-11 yra likę 5 bar. Ir tai natūralu, nes per akles pasišalina oras, beja veikia ir temperatūriniai reiškiniai, tad skaitau kad sistema sandari, darbas atliktas puikiai. (ačiū kolegai, kuris pasisiūlė padėti atlikti šį reikalą, bei parūpino įrankius, bei medžiagas už tikrai gerą kainą)
išvedžiojus vandentiekį beliko užbaigti putplasčio dėjimą. 3 cm putplasčio sluoksnis pasitarnavo idealiai paslėpti einančius vamzdžius.
Beliko patiesti foliją, ją užleidžiant 10 cm ant sienos, bei perdengiant tokiu pat atstumu, suklijuojant viena su kita lipnia juosta, nes pastovėjus kažkodėl pradėjo riestis galai. Su armatūros tinklu panašiai, perdengimas apie 10 cm, tvirtinimas viela.
Darbas ėjo link kulminacijos. Čia taupyti nėra kur. Šildymo vamzdeliai vėl daugiasluoksniai 18mm., kolektorius, vokiškas ( firmos nepamenu bet ne iš pigiųjų) . Pradžioj buvom paskaičiavę 9 kilpas, kolektorių paėmėme 10 (nu maža ką), bet vos pradėjus tiesti, magistralė susidarė tokia, kad vienoje patalpoje nebuvo poreikio vedžioti. Tad liko tik 8. Pagal langus ir laiko sienas darėme užėjimus karštu vandeniu sutankintus kas 10 cm. Visą reikalą atliko kaimynas, kurio darbo kokybė bei kruopštumas dar niekad nenuvylė. Man teko tik nešioti vamzdžio ritinį, kurio suėjo apie 500 m. Taupant laiką vamzdį rišome ne su plastikiniais diržais, o su viela, bei specialu įrankiu jai užveršit, o laiko atžvilgiu sugaišom pusantros dienos.
Kagi ir galutinis šio proceso etapas – visko užliejimas. Buvo patikėta tai pačiai brigadai, kuri darė juodgrindes. Po skambučio po kelių dienų jie jau buvo kieme, kuo dar kartą užsidirbo karmos taškų. Suėjo 40 maišų cemento, ir 1200 l. vandens. Grindų storis gavosi apie 7-8 cm.
Reziumuojant. Džiugu kad buvo atliktas gan didelis darbas. Džiugu kad tarpusavio susitarimais, bei gerų žmonių dėka, man vėl kainavo tik medžiagos. Ir džiugu kad jau netrukus pajudėsiu sienų link, kam po biškį jau ir ruošiuosi.
dgnamas 