Sienų šiltinimas

Gal dar ir nešviečia įkurtuvėmis,  bet kasmet pasodint bent keletą medelių manau jau pats laikas.

(kelios kolonijinės obelys)

Pastatą šiltinti pradėjau nuo nebaigtų praeitų metų darbų. Reikėjo pabaigti tvarkyti pamatą. Nepamenu kodėl, bet pamatui klijuoti naudojau putas. To daugiau nedaryčiau, nes pridėjus putplastį prie sienos reikia galvoti kuo jį ir paspirti. To galima išvengti tepant putplastį klijais. Stengiausi klijuoti kuo tiesiau, tad paskui neturėjau jokių problemų nei su cokoliniu profiliu, nei su pirma sienų eile.

Nežinojau ar dėti cokolinį profilį, bet po dvejojimų nusprendžiau kad nepamaišys. (tarkim dėl graužikų) Šeip jis tvirtinimas kalamais kaiščiais, bet mano atveju į dujų silikato sieną, jie tiesiog nelaikytų. Pritvirtinau tiesiog medvaržčiais, su  gipso kartono antgaliais. Nežinau ar geras sprendimas, bet užtat laikėsi puikiai. Tarpą ties putplasčiu užpildžiau mažo plėtimosi putomis.

 

Sienas šiltinti pasirinkau eps 70 pilką frezuotą neoporą viso 30 kubų. Kadangi užsakiau ne sezono metu, ilgai laukti nereikėjo.

Pirmas ir būtinas dalykas ką atlikau, tai negruntavau sienas. Dar pasivedžiojau lauko apšvietimą, bei sumeistravau putplasčio pjaustyklę. Dėl pastarosios aprašymo nedarysiu, nes info tikrai daug. Tai buvo labai protingas sprendimas, nes be pjaustyklės tikrai būtų kur kas sunkiau viską atlikti.

 

Na ką, po ilgoko pasiruošimo pradėjau darbus. Putplastį klijavau klijais, tepant lapo šonus, ir su 3-4 “kleckais“viduryje. Viskas ėjosi kaip ir neblogai, kol klijuoji pirmas eiles, tačiau kuo labiau lipi į viršų, tuo daugiau atsiranda tarpelių, ir to manau neišvengsi. Idealiai sudėti labus manau šansų nedaug, beja nevieną lapą radau nevisai švelniai tariant idealiai lygų. Tuos tarpus vėliau teko užpurkšti putomis. Kadangi putplastis frezuotas jau ir klijuojant vidines sieneles purškiau mažo plėtimosi putomis, nes paskui ten jau nebeprieisi.

Jau ankščiau įsitikinau kad statybos ne vieno žmogaus reikalas. Man dažniausiai tenka dirbti vienam, tad supratau kad variantas pradžioj apklijuoti o paskui imtis armavimo neišdegs. Juolab vasara buvo karšta, o ant saulės paliktas putplastis atrodo net lydosi, ir skleidžia plastmasės kvapą. Nutariau kad vieną  sieną padarau ir imuosi armavimo. Armavimui naudojau 160 g m.2  tinklelį, specialius klijuojamus profilius alink langus, kampuose profilis su tinkleliu, bei profilis prie cokolio. Sienoj kur nenumatęs jokio dekoratyvinio klinkerio, kaliau 5-6 kaisčius, kur numatęs (aplink langus) eilę apie 30 cm viens nuo kito.

Taip ir darbavausi. Kartais suaugdavau pastiprinimo, bent jau aplinkai aptvarkyti, nes pačiam tiesiog nebūdavo kada.

Reziumuojant. Darbas nebuvo iš lengvųjų, monotoniškas, ir nežinau ar kada norėčiau visa tai pakartoti. Ypač kai vienam tenka pastoliais palaipioti. Užlipi, pamatai kad tarkim gulsčiukas liko apačioje, paduoti nėr kam, lipi žemyn. Žodžiu…Ir šeip reikalauja daug kantrybės bei kruopštumo. Liko dar kai kuriose vietose apdalinti aplink langus, bei baigti tvarkyti aukščiausią vietą, bet čia prašysiu pagalbos, bent jau pastovėtų kas. Vienam laukuose 6 m aukštyje tikrai nesaugu.

Na aišku ir rezultatas:

4 komentarai “Sienų šiltinimas

Parašykite komentarą