Juodgrindės

Pats ilgiausiai užtrukęs darbas per visą statybų procesą tai būtent juodgrindžių įsirengimas ir skubu paaiškinti kodėl. Prioritetai statybų eigoje buvo išorė (sienos stogas šiltinimas), o kai neleidžia orai, arba kai norisi  “pakeisti aplinką“ einu į vidų daryti  grindų. Tad šiame įraše bus aprašyta kelių metų įvykiai.

Ar verta daryti juodgirndes. Aš supratau kad taip jau tada, kai pradėjau iš namo išvežioti grunto perteklių. Nukasti visose patalpose gruntą, išlyginti, ir po trambavimo gauti norimą rezultatą, ne mano jėgoms, o dar kai pamačiau graužikų migravimą palei vidines namo sienas…

Viską pradėjau nuo nulinės kanalizacijos išvedžiojimo. Esmė kaip ir visur. 1 m. 2cm nuolydis, jokių stačių kampų, o kur to nepavyksta išvengti dėjau du perėjimus po 45°. Ar buvo verta perausti kiaurai per visą namą vien dėl to, kad katilinėje įrengti trapą nežinojau, bet dabar to nesigailiu, nes palei katilinės sienas bus galime kelt vamzdžius į viršų ventiliacijai ir jie niekam nemaišys. Galiu prisiekti kad viso šio reikalo turėjau ir foto, bet kažkur nuskendo tuose terabaituose kitų foto – neberandu.

paklojus vamzdžius ėmiausi grunto lyginimo. Kaip tą atlikau daug nepasakosiu, tiesiog kelios foto:

Šie darbai vyko 2018 m. Nebuvo nei langų, nei durų, nei normalaus apšvietimo o buvo gūdus ruduo.  Tamsa, vėjas, kastuvas..žodžiu romantika…

2019 prieš paleidžiant į vidų volą reikėjo baigti vonios kambario kanalizaciją.

Lieti pirmą sluoksnį grindų buvau pasiryžęs pats, tam tikslui net betonmaišę įsigijau, bet ji taip ir liko nepanaudota. Nedidelė čia prabanga pasamdyti žmones, kurį tą darbą padarys kokybiškiau ir greičiau. Tai pirmas samdomas darbas. Man tik reikėjo sutrombuoti ir patiesti plėvelę.  Dėl plėvelės būtinumo prieš pilant pilną sluoksnį nebuvau labai tikras, bet statybininkai taip liepė. Na matyt žino.  Didelė kliūtis statybų metu ta, kad iki šiol neturiu vandens, o jo reikėjo daug, tiek trombuojant tiek liejant. Žodziu takelį iki netoliese esančio upelio pramyniau.

Su meistrais problemų nebuvo. Pražystamas davė kontaktus, pažadėjo kad atvyks savaitgalį, o man tuo to dar tik geriau.Kaip ir tikėjausi  po mano lyginimo, keletas cm pabėgo, bet pilant pirmą grindų sluoksnį tai buvo išspręsta. Viskas truko apie  pora val. bet to proceso nei mačiau nei įamžinau, nes su priekaba laksčiau, ir vandenį vežiojau. Darbu likau patenkintas, atliko greitai ir mano akimis žiūrint kokybiškai.

Sienų šiltinimas

Gal dar ir nešviečia įkurtuvėmis,  bet kasmet pasodint bent keletą medelių manau jau pats laikas.

(kelios kolonijinės obelys)

Pastatą šiltinti pradėjau nuo nebaigtų praeitų metų darbų. Reikėjo pabaigti tvarkyti pamatą. Nepamenu kodėl, bet pamatui klijuoti naudojau putas. To daugiau nedaryčiau, nes pridėjus putplastį prie sienos reikia galvoti kuo jį ir paspirti. To galima išvengti tepant putplastį klijais. Stengiausi klijuoti kuo tiesiau, tad paskui neturėjau jokių problemų nei su cokoliniu profiliu, nei su pirma sienų eile.

Nežinojau ar dėti cokolinį profilį, bet po dvejojimų nusprendžiau kad nepamaišys. (tarkim dėl graužikų) Šeip jis tvirtinimas kalamais kaiščiais, bet mano atveju į dujų silikato sieną, jie tiesiog nelaikytų. Pritvirtinau tiesiog medvaržčiais, su  gipso kartono antgaliais. Nežinau ar geras sprendimas, bet užtat laikėsi puikiai. Tarpą ties putplasčiu užpildžiau mažo plėtimosi putomis.

 

Sienas šiltinti pasirinkau eps 70 pilką frezuotą neoporą viso 30 kubų. Kadangi užsakiau ne sezono metu, ilgai laukti nereikėjo.

Pirmas ir būtinas dalykas ką atlikau, tai negruntavau sienas. Dar pasivedžiojau lauko apšvietimą, bei sumeistravau putplasčio pjaustyklę. Dėl pastarosios aprašymo nedarysiu, nes info tikrai daug. Tai buvo labai protingas sprendimas, nes be pjaustyklės tikrai būtų kur kas sunkiau viską atlikti.

 

Na ką, po ilgoko pasiruošimo pradėjau darbus. Putplastį klijavau klijais, tepant lapo šonus, ir su 3-4 “kleckais“viduryje. Viskas ėjosi kaip ir neblogai, kol klijuoji pirmas eiles, tačiau kuo labiau lipi į viršų, tuo daugiau atsiranda tarpelių, ir to manau neišvengsi. Idealiai sudėti labus manau šansų nedaug, beja nevieną lapą radau nevisai švelniai tariant idealiai lygų. Tuos tarpus vėliau teko užpurkšti putomis. Kadangi putplastis frezuotas jau ir klijuojant vidines sieneles purškiau mažo plėtimosi putomis, nes paskui ten jau nebeprieisi.

Jau ankščiau įsitikinau kad statybos ne vieno žmogaus reikalas. Man dažniausiai tenka dirbti vienam, tad supratau kad variantas pradžioj apklijuoti o paskui imtis armavimo neišdegs. Juolab vasara buvo karšta, o ant saulės paliktas putplastis atrodo net lydosi, ir skleidžia plastmasės kvapą. Nutariau kad vieną  sieną padarau ir imuosi armavimo. Armavimui naudojau 160 g m.2  tinklelį, specialius klijuojamus profilius alink langus, kampuose profilis su tinkleliu, bei profilis prie cokolio. Sienoj kur nenumatęs jokio dekoratyvinio klinkerio, kaliau 5-6 kaisčius, kur numatęs (aplink langus) eilę apie 30 cm viens nuo kito.

Taip ir darbavausi. Kartais suaugdavau pastiprinimo, bent jau aplinkai aptvarkyti, nes pačiam tiesiog nebūdavo kada.

Reziumuojant. Darbas nebuvo iš lengvųjų, monotoniškas, ir nežinau ar kada norėčiau visa tai pakartoti. Ypač kai vienam tenka pastoliais palaipioti. Užlipi, pamatai kad tarkim gulsčiukas liko apačioje, paduoti nėr kam, lipi žemyn. Žodžiu…Ir šeip reikalauja daug kantrybės bei kruopštumo. Liko dar kai kuriose vietose apdalinti aplink langus, bei baigti tvarkyti aukščiausią vietą, bet čia prašysiu pagalbos, bent jau pastovėtų kas. Vienam laukuose 6 m aukštyje tikrai nesaugu.

Na aišku ir rezultatas:

Stogas

Stogą pradėjau montuoti vos tik baigiau mūro sienas. Prognozės buvo pesimistiškos, nesitikėjau kad pačiam man pavyks tai padaryti. Pradžioje susimodeliavau stogo  konstrukcijos 3d vaizdą, kiek ir ko man reikės. Medienos laukti nereikėjo, visos man reikiamo storio lentos buvo pražystamo žmogaus lentpjūvėje. gegnės 0.050,20, mūrlotai, 0,150,15, kelios lentos 0,50,15m, balkiams,  grabėstai (berods) 0.050.01 bei “makaronai“ jau ir nepamenu diametrų.

 

Visą medieną su tokia priekaba susivežėm per du kartus.

Stogo darbai prasidėjo nuo mūrlotų, bei kraigo balkių. Mūrlotai buvo jau išpjauti,  tai su jais problemų nebuvo. Imi brūsą, keli ant jau žiede įbetonuotų armatūrų su srėgiu, keli paukštelėjimai su kuvalda,  tada matosi kur reikia pragręžti, norint įnerti į vidų. Čia viskas kaip ir aišku, apart to, kad jie baisiai sunkūs, ir be gervės pagalbos, faktiškai dviese ar tryse pasidaryti  lasai sunku.   Kraigo balkį dariau taip: sutapatinau dvi lentas,  jas sutvirtinau varžtais, ir dar kaip patarė lentpjūvės savininkas,  tvirtumui prieš jas suveržiant, į tarpą užpurkšti “makroflex“. Gegnes dėjau kas 60 cm. Viską tvirtinau ne vinims, o specialiais varžtais, kurie man pasirodė daug patikimesni, nei vinys.

Baigus tvirtinti gegnes, pradėjau kaip sako pirmą stogo sluoksnį, t.y temti plėvelę, bei “makaronų“ ir grebėstų susikalimas (čia jau naudojau vinis). Idėja tokia: svarbiausia sulyginti apatinius gegnių galus. Tada atsipjauni reikiamo ilgio difuzinę plėvelę (mano atveju ji buvo dar ir abiems galais klijuojama), tempi į viršų, prišaudai skrebėmis. Atsipjauni plėvelės storio “makaronus“ ir prikali prie gegnės. Išsirinkti skardą nebuvo, lengva, nes visos firmos siūlo savo produkciją kaip pačią geriausią, bet aš šio atveju nusprendžiau dėti laiko patikrintą rukki firmos monterrey profilį,  Jo atstumas tarp bangų yra 35cm, tad ir gerebėstai (apart pirma eillė nuo apačios) buvo po 35 cm tarp lentų vidurio. Užsakius skardą teko palaukti apie 3 sav, kol pagamins.. Čia jau teko prašyti giminaičio pagalbos, kuris man tą skardą per kelis savaitgalius ir susuko.

Tokio vaizdo jau nesinorėjo palikti žiemoti, tad dar užsakiau ir langus. bei duris, kad būtų galimą treobelę užrakinti. Langams ir durims  nusprendžiau eur. nepagailti ir užsakau 3 kamerų vokiškų profilių langus ir duris  atitiknaknčis a+ energetinio naudingumo klasę. tad žiemą prastovėjo taip:

Kaip ir minėjau bijojau šių darbų, bet kaip ir kiti mano kelyje, jie buvo pradėti, imti ir padaryti.

PS čia foto, ir priežastis kodėl 2017 statybos buvo faktiškai sustojusios.

Kaip matot – triguba laimė  🙂

Vainikas

Įrašas po didelio laiko tarpo

Darbai nestojo, tiesiog nepildžiau blog’o. Taisau situaciją: Taigi…

dar 2017m. pradėtas kelti sienas reikėjo užbaigti. Darbai vyko monotoniškai, bet viskas judėjo į priekį. Taisyklė jokio samdyto darbo vis dar galioja. Pats maišai skiedinį, pats pjauni blokelį, pats dedi jį į vietą, pats padarai taip, kad tas blokelis ten taisyklingai ir būtų padėtas.

Kiek pamenu tos  vasaros klimatas buvo gan palankus statyboms, tad taip bedėliodamas ir priėjau iki pirmo aukšto sienų galo. Beliko pertvaros. Pertvarų pamatą dariausi jau po išorinių sienų iškėlimo, bet principas tas pats kaip ir pagrindinio pamato.  Nesamdžiau tik grąžto bobcat’o. o polius gręžiau rankiniu grąžtu, bet gavosi gan neblogai.( 1,5 m.gilio, 30 cm storio. Pertvaras nusprendžiau lipdyti iš silikato arko M12 blokelių. Kodėl buvo toks pasirinkimas nepamenu bet visai nesigailiu (kodėl tolimesniuose įrašuose).

2017m. dėl asmeninių priežasčių  statybos vyko vangiai. Buvo padaryta tikrai nedaug, faktiškai net nebaigiau pirmo aukšto. Kadangi artėjo žiema, sienų mūrą teko gelbėti nuo gamtos stichijų. Tam puikiai pasitarnavo ruberoidas, laukų akmenys ir nuo pamatų liejimo likę skydai. Viską reikėjo kažkaip konservuoti žiemai.

2018 turėjau atsigriebti. o tą pradėjau daryti dar ankstyvą pavasarį. Manęs laukė trys žiedai, perdanga ir užbaigti mūro darbus. perdangą pasirinkau senamadiškai iš gelžbetonio plokščių. Ją užsakiau tame pačiame “Blokelių centre“ kur ir mūro sienas. Ir šį kart mane ši firma nenuvylė. Pagamino pagal mano matmenis per 3 savaites, taip pat ir sumontavo už  simbolinę kainą.

Pirmas žiedas  tik aplink gyvenamosios dalies perimetrą, ir perdaga:

Ir video:https://www.youtube.com/watch?v=eHnFYGt-Bng&feature=youtu.be

va čia ir išlindo pirmas “liaupsusas“ dėl patirties nebuvimo perdanga užsakiau per visą mūro perimetrą, nepaliekant bent dviejų sienos kraštinių ją apmūryti blokeliais. Žodžiu klaida, bet ką padarysi. Gausiu iš vidaus gręžti į perdangos plokštės ertmę ir ją užpurkšti  šiltinimo medžiagą. Šį savo broką pastebėjau dieną prieš atvežant perdangos plokštes, tad kažką pakeist jau buvo vėlu.

O toliau viskas vyko gan sklandžiai, tik kad kylant namui į viršų mūryti darėsi vis sunkiau.  Reikėjo galvoti apie pastolius ( tam puikiai tiko europaletės, bei išvirtę beržai miškelyje) bei karts nuo karto suaugdavau ir tėvuko pagalbos.

Taip bedirbant liepos antroje pusėje mūras baigtas.

Nepamiršiu to jausmo kai padėjau paskutinį bolkelį į vietą. Nors buvau vienui vienas gan garsiai sušukau “yes“. Nors namas nėra didelis, bet geras jausmas stovėt prie statinio (nors ir griaučių) kurį pats sukūrei .

Vasara dar tik buvo įpusėjus, o planų dar turėjau daug…..

Reziumuojant:

  • Džiugu, kad liko tik trys nepanaudoti blokeliai, tad mano skaičiavimai buvo tikslūs.
  • Nauja įdomi patirtis
  • Geras jausmas užbaigus pradėtą darbą
  • Ir kaip sako vienas žvejys iš tv geras laikas praleistas gamtoje

 

 

 

sienų kėlimas

Pagaliau ilgai lauktas pavasaris ir  aš judu toliau. Kadangi gyvename super valstybėje, o žiemą sužinojau tokį įstatymo pakeitimą kad visi namai, įskaitant ir kurių bendras plotas neviršija 80 m.kv turi atitikti energetinio sertifikato A klasę ir jiems turi būti rengiamas projektas, daug pykau, kodėl aš gimiau ne tarkim Kalifornijoje, bet aistroms nurimus, surašiau oficialų raštą statybos inspekcijai, ir gavau atsakymą, kad galiu statytis toliau pagal 2016 m reikalavimus.

Blokelių pasirinkimas kaip ir visiems yra nemažas galvos skausmas. Rinktis laiko turėjau visą žiemą, ir apsvarstęs visus pliusus ir minusus išsirinkau:

1

Gal kažkam ir nepatiks mano pasirinkimas, bet aš taip nusprendžiau.

Keios priežastys:

  • Toliau tęsiu tradiciją jokio samdyto darbo, darysiu pats. Su jais dirbti lengva, lengvai pjaustomi, lygūs.
  • Šiluminis laidumas vienas geriausių
  • pamatą dariausi pats, nežinau ar viskas ten su juo gerai. Nenoriu sunkios sienos (tarkim arko ar siliblokas)
  • kad jau nusprendžiau dėti dujų silikatą, renkuosi ytong, nes turiu gyvą pavyzdį. Kaimynystėje stovi du panašaus dydžio namai. Vienas iš Ytong blokelių, kitas iš Lietuviškų( pavadinimo neminėsiu). Palijus lietui lietuviški apie mėnesį stovi kol jie vėl tampa balti, Ytong tai trunka apie savaitę. Drėgmės išgaravimas tikrai spartesnis, ir patikėkit, tai ne mano išmyslas o gyvas pavyzdys.

Blokelius pirkau Vilniuje, Blokelų centre. Jie man pasiūlė pačią geriausią kaina, o ir pristatymas iki 3 dienų. Atvyko suderintu laiku, minučių tikslumu. Tikrai rimta firma. atvežė transportas kuris ir pats išsikrauna. Išdėliojo būsimo namo viduje.

Su nekantrumu laukiau kada galėsiu pradėti. Šio darbo neesu daręs prieš tai, bet daug ko nemokėjęs, pasidomi kaip, apsišarvuoji kantrybe, imi ir padarai.

Pamatas stovėjo per žiemą, uždengtas tik ruberoidu, kurį sunaudojau tarp pamato ir blokelių. Laboratorijoje netyriau, bet vizualiai pamatas prastovėjo puikiai. Nei trukimo, nei nutrupėjimo.

Pirmai eilei naudojau betono pagrindo skiedinį, žodžiu trys kastuvai žvyro, vienas cemento.  Su šia eile reikėjo pažaisti. Nivelyru nuėmus kampus, jų nesutapimas gavosi apie 2 cm, tad pirmą blokelį padėjau ant aukščiausios vietos. Nuo jo su tuo pačiu nivelyru sudėjau ir kitus blokelius, tame pačiame aukštyje. Kitas eiles klijavau ytong klijais.

Tikėjausi greitesnio darbo, bet dirbdamas vienas nelabai kur nuskubėsi, dedant kiekvienas blokelis apčiupinėtas, sau leidžiu iki 3 m.m paklaidą. Per savaitę (vakarais nuo 18 val) padarau vieną eilę per perimetrą.

Be šių įrankių geriau darbo nepradėti.

Baigiamieji darbai

“Pamatai yra“ mano atsakymas jei kas klausia apie statybas. atrodo tik tiek, bet kai pagalvoji ką nuveikei, tai….

Rostverko užpylimui ėmiau tą pačią betono klasę kaip ir poliams. c20/25. Būtų gal ir c16 užtekę, bet jų kaina mažai kuo skiriasi. Prasidėjo betono paieškos. Mano sklypas Trakų raj. o vietiniai betono kriaušės  neturi, ėmiau ieškoti Vilniuje. Betono kainas daugmaž žinojau, bet Vilniuje jos gerokai užkeltos, tiek pačio betono, tik atvežimo , tik siurblio nuomos. Optimalią kainą pasiūlė firma iš Vievio. (vien atvežimas 2eur už km. mažesnis nei Vilniaus, o už betoną 10 eur/m3  mažiau) Taip pat gavau visas faktūras ir betono sertifikatą. Likau patankintas, nes po mano skambučio betono kriaušė mano kieme buvo vos po 2 dienų.

Darbas  buvo daug paprastesnis nei man pasirodė. Dirbom tryse, vienas prie šlango,  kitas trakė lauk pagaliukus o  aš trambavau. Viso tai truko apie valandą, aišku be nesklandumų neapeita. Sušlubavo mano matematinės žinios. Suskaičiavau kad man reikės apie 7 m.3 betono. Kriaušė veža lygiai tiek.  Maniau kaip nors užteks, bet supylus betoną liko viena vidinė siena neužpilta. Kaip tai įvyko negaliu paaiškinti, bet pritrūkau 1 m.3 . Taigi šį kiekį užsakiau atskirai. Nemalonus dalykas bet visko pasitaiko.

Betonui leidau pastovėti apie 4 dienas, kol pradėjau nuiminėti klojinius.  Ir pagaliau kulminacija, bei  vasaros darbo vaisius.

Nuimant klojinius dar apšildžiau pamatą iš vidinės pusės ir sulyginau žemes. Gavosi gan neblogai. Buvo kelios vietos kur neatlaikė tarpusavyje sujungtų plokščių medvaržčiai, pagaminti Kinijoje (pasirinkimo mūsų prekybos centrai kito nesiūlo) bet tai viskas pataisoma.

Reziumuojant: šią vasarą turėjau labai įdomios bei man naujos patirties. Kainavo tiek laiko tiek jėgų bet kažkaip jau pasiilgstu tų vakarų praleistų gamtoje.

 

Rostverko rinkimas

Kaip kažkada minėjau, jog pamatus įsirenginėsiu pats. Gyvent turiu kur, nieks iš namų  neveja. Kadangi esu dirbantis, visi darbai buvo atliekami vakarais. Bet tokios netinkamai statyboms vasaros dar nepamenu. Birželį kaitino tropiniai karščiai, visą liepą  lijo, rugpjūtį ir abi stichijos 😀  Žodžiu…

Bet kaip bebūtų pamatus artimiausiu metu jau turėsiu..

po polių įrengimo pirmas dalykas kurį padariau tai paklojau vamzdžius kanalizacijai.. Kadangi bus tik viena virtuvė ir vienas “nūžnykas“ tai klojau pvc 110 vamzdį. nuolydis 1m~2.5-3 cm.  Čia vėl pagelbėjo senas geras draugas kastuvas, darbas nebuvo sudėtingas.  Atėjo laikas viską gerai sutombuoti ir paruošti duobę putplasčiui.

 

Vibroplokštė buvo mano duobės diametro, ir pakankamai nesunki, tad teko pasivaikščioti nemažai. Vakare dar jaučiausi kaip po baliaus 🙂 bet ryte rankos nustojo drebėti.

Dėl putplasčio girdėjau visokių nuomonių, vieni sakė dėk 10 cm, kiti užteks ir 5, o vienas statybininkas sakė iš vis jo nereikia, nes tai yra puikus desertas graužikams.  Kadangi putplastis tarnauja kai amortizatorius, o supylus betoną neaišku kiek jis susislėgs, dėjau 10 cm. storio. Duobės pagrindas buvo pakankamai lygus, tad susidėjo gan gerai.

 

Armatūra rostverkui buvo užsakyta iš ankščiau, tai tik sudėjęs putplastį pradėjau surinkimo darbus. Riršau specialia viela, užlenktais galais, su akumuliatorine driele, o kablį pasidariau pats. Armatūra  12 mm. Kampus ir surudimus jungiau 1.5 m. ilgio strypais. čia užtrukau gan ilgokai, stengiausi viską gerai surišt, nes virint nesinorėjo.

Surinkus armatūrą tacheometru išsikėliau pasato ašis,  nivelyru aukščius. Tą aišku galima buvo atlikti ir su gulsčiuku, bet kadangi dirbu šioje srityje tai man atrodė taip bus greičiau ir tiksliau.

 

Iš pat pradžių maniau kad rostverko karksą darysiu iš lentų, ėmiau domėtis kainomis lentpjūvėse, bet atsitiktinumo dėka vienas pražystamas pasiūlė nuostabų dalyką.  Specialiai betono gaminiams lieti naudojamus skydus. Jų aukštis man tiko, lygūs, abi pusės slidžios, tad neturėtų būti problemos juos nuimant. Kaina 3 eur už 1m2. Žinau kad ateityje jų man tikrai prireiks.  Skydus tvirtinau mediniais kuolais. Kad neišplėstų juos atrėmiau. tarp skydų sukišau medinius, mano pamato pločio kuolus, ir dar papildomai sutvirtinau varžtais. dėl Šventos ramybės skydus iki pusės užkasiau žemėmis, žodžiu turėtų atlaikyti.

Pirmadienį turėtų atvežti betoną. Beliks apšildyti ir šis procesas bus baigtas.

Polių įrengimas

Pasiskaičius kitus blogus darau nuomonę kad šis procesas statytojams didelis galvos skausmas ir kainuoja nemažai nervų.  To paneigti negaliu. Bet apie viską iš pradžių.

Dar pernai metais ekskavatorius paruošė statyboms aikštelę. Nusprendžiau daugiau nebeplakti grunto, o visą rostverką palikti virš žemės tik apie 10 cm. GPS instrumento pagalba susižymėjau pastato išorės kampus. Dar tą reikalą sutikrinau su metaline rulete. Kaip bebūtų gps įranga meta 3-5 cm. paklaidą, ir to nepaneigsi.

Taigi pradėjau kasti duobę pamatams. Tą atlikau pats rankiniu būdu be jokios technikos, kad labai neįsijausti kasant naudojau nivelyrą. Taigi po savaitės duobė buvo įrengta, paženklintos vietos poliams.

Armatūra jau buvo užsakyta ankščiau, tad laukiau bobcat su grąžtu. Pražystamų dėka, gavau po 2 dienų, tad atvažiavo, kelios valandos ir darbas baigtas.Labai pergyvenau dėl polių duobių, nes niekaip nepavyko tą pačią dieną jų užpilt betonu. Tą vakarą jos liko stovėt. Visa laimė buvo puikus oras, tad rytojaus dieną jas radau tokias pat kaip ir palikęs.

Rytojaus dieną buvo užsakyta 3.5 m.3 betono. Realiai reikėjo ~3 m.3 bet atsarga gal ir didoka, bet atsarga. Betonas c20/25 klasės. Vos atvykus technikai prasidėjo nesklandumai. Neprivažiavus išpylimo vietos technika įklimpo. Neturėjome laiko laukti, tad išpylė šiek tiek toliau. Pripuolėme šešiese. Vienas pylė, kitas trambavo,  kiti nešiojo. Buvo penktadienis, oras geras, nuotaika irgi nieko, tad per pora valandų visos duobės buvo užpiltos.

Vakare jautėmės kaip po lažo, bet darbas buvo padarytas 😀